Berlyno Brandenburgo vartai – Vokietijos susivienijimo simbolis

Brandenburgo vartai – vienas svarbiausių Berlyno paminklų, kurio istorija prasidėjo prieš daugiau nei du šimtus metų. XVIII a. pastatyti vartai šiandien laikomi taikos ir Vokietijos susivienijimo simboliu, nors praeityje jie simbolizavo miesto padalinimą ir susiskaldžiusią Vokietiją.

Brandenburgo vartai pradėti statyti karaliaus Frydricho Vilhlemo II įsakymu. Jie iškilo 1791 metais vakarinėje Paryžiaus aikštės pusėje.  Statinys tarnavo kaip pagrindinis įėjimas į Berlyną. Iš viso įėjimų į miestą buvo keturiolika, tačiau iki mūsų dienų išliko tik šis.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Brandenburgo vartai buvo stipriai apgadinti, tačiau prie jų atstatymo prisidėjo tiek Rytų, tiek Vakarų Berlynas. 1961 metais rugpjūčio 14-ąją, t.y., viena diena po Berlyno sienos pastatymo, vartus uždarė. Paryžiaus aikštė tapo apleista dykviete, o čia stovėjęs statinys pramintas Vokietijos padalijimo simboliu. Visa tai tęsėsi iki 1989 metų lapkričio mėnesio, kuomet siena pradėta griauti. Vartai atidaryti tų pačių metų gruodžio mėnesį, o kruopščiai restauruoti 2000-2002 metais.

Vartų aukštis 26, o plotis 65 metrai. Klasicistinio statinio kolonas puošia bareljefai su scenomis iš graikų mitologijos. Viršūnėje puikuojasi didžiulė statula – kvadriga – keturių arklių tempiamas karo vežimas. Napoleonui Bonapartui užėmus Berlyną, ši statula iškeliavo į Paryžių, tačiau imperatoriui pralaimėjus Vaterlo mūšį, vokiečiai ją sugebėjo susigrąžinti.

Adresas: Pariser Platz, Mitte

Transportas: U55, S1, S2, S25, sustojimas – Brandenburger Tor