Slidinėjimas. Trasų klasifikacija

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Trasų klasifikacija Pasaulyje visos slidinėjimo trasos yra klasifikuojamos pagal sudėtingumą. Pagrindiniai faktoriai, leidžiantys nustatyti kokio sudėtingumo trasa – dangos sąlygos, šlaito statumas, trasos plotis. Nors yra ne vienas klasifikacijos metodas, tačiau Europoje trasų sudėtingumas žymimas pagal spalvas – juoda, raudona, mėlyna, žalia, oranžinė ir geltona.

Juodos trasos. Skirtos ekstremalams ir be abejonės profesionalams. Trasos stačios, siauresnės nei kitos, su riboto matomumo posūkiais, vietomis gali būti apledėjusių plotų. Jose dažnai būna  įvairaus aukščio tramplinų, todėl kai kur slidinėjimas virsta tiesiog šokinėjimu.

Raudonos trasos. Skirtos pažengusiems ir profesionaliems slidininkams. Trasos gana stačios, tačiau jose dažniausiai būna nuožulni atkarpa, kurioje galima sumažinti greitį. Šio sudėtingumo trasos yra pačios mėgstamiausios tarp patyrusių slidininkų, kurios žavi įvairiu reljefu bei galimybe slidinėti dideliais ar mažais lankais įvairiu greičiu. Trasos prižiūrimos, tačiau jei dieną sniegas minkštas, vakare jose susidaro kauburiai.

Mėlynos trasos. Skirtos pradedantiesiems ir pažengusiems. Tai vidutinio sudėtingumo, gerai prižiūrėtos trasos, kuriose nebūna stačių nusileidimų, bet tiesios atkarpos su mažu nuolydžiu leidžia išvystyti didelį greitį. Šias trasas dažniausiai renkasi pradedantieji, jau mokantys pasukti ir stabdyti, tačiau ir pažengusieji nepraleidžia galimybėmis pasimėgauti staigesniais posūkiais dideliu greičiu.

Žalios trasos. Pačios paprasčiausios trasos, skirtos pradedančiųjų mokymui, kitaip tariant „varlynukai“. Tai nuožulnios, plačios, lygios, kruopščiai prižiūrimos trasos, kuriose slidininkai gali čiuožti tiesiai neišvystydami didelio greičio. Kai kuriose vietose, norint šiek tiek didesnio greičio tenka stumtis lazdomis. Austrijos ir Italijos slidinėjimo kurortuose žalių spalvų nėra, jos sujungtos su vidutinio sudėtingumo trasomis, kurios žymimos mėlyna spalva.

Oranžinės trasos. Skirtos ekstremalių pojūčių mėgėjams. Tai labai sudėtingos trasos su daugybe kliūčių. Retas slidinėjimo kurortas turi tokias trasas.

Geltonos trasos. Šia spalva dažniausiai žymimos laukinės trasos, kurios nebūna specialiai paruoštos slidinėjimui, taip pat neprižiūrimos gelbėtojų. Slidinėjant tokio pobūdžio trasose reikia nepamiršti lavinų pavojaus, būtina paisyti įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.